Naujausi

2018 m. nacionalinis biudžetas – asmeniniai mokesčiai, PVM ir įmonių apmokestinimas. Straipsnių ciklas. III dalis

2018 m. nacionalinio biudžeto projektas buvo pristatytas 2017 m. spalio 12 d. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai pasiūlymai susiję su įmonių apmokestinimu, PVM ir asmeniniais mokesčiais.

Daugiau informacijos apie asmeninius mokesčius bus galima sužinoti webinare :

tiesiogine transliacija

Pajamų mokesčio, susijusio su specialiu mokesčiu už naftos pajamas, normos pakėlimas

Ministerija siūlo 4 metų laikotarpio pakėlimo normą (papildomas nusidėvėjimas dėl investicijų), susijusią su specialiu mokesčiu už naftos pajamas, sumažinti nuo 5,4% iki 5,3% per metus. Po to, bendrasis pakėlimo lygis sudarys 21,2% turto savikainos.

Pasiūlyme teigiama, kad specialus mokesčio tarifas turi būti padidintas nuo 54% iki 55%, nes įmonių pelno mokesčio tarifas sumažėjo nuo 24% iki 23%. Tokiu būdu ribinė mokesčių norma už naftos pajamas išlieka 78%. Kadangi pakėlimo norma yra išskaičiuojama tik su specialiuoju mokesčiu, o ne pelno mokesčiu, pakėlimo norma turi būti sumažinta. Palūkanų normos sumažinimas įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. dėl patirtų išlaidų dėl turto įsigijimo.

Peržiūrėtos palūkanų apribojimo taisyklės

Anksčiau siūlyti palūkanų atskaitymų apribojimo taisyklių pakeitimai, tarp kurių ir palūkanų išlaidos išorinei skolai, kurios taip pat yra ribojamos, atidedami iki 2019 m. Iš pradžių pakeitimai turėjo įsigalioti nuo 2018 m. Ministerija teigia, kad atskiras pasiūlymas dėl pakeitimų bus paskelbtas kuo greičiau, siekiant, kad naujosios taisyklės įsigaliotų nuo 2019 m.

2018 m. siūlomi tik nedideli pakeitimai. Dėl naujo finansinių įsipareigojimų įstatymo, Ministerija siūlo tam tikrus palūkanų išskaičiavimų ribojimo patikslinimus. Pakeitimu siekiama suderinti taisykles su pakeista terminologija naujame teisės akte. Be to, Ministerija siūlo pakeisti išimtis, taikomas finansinėms įmonėms, dėl kurių paskolos tarpininkai nebebus atleidžiami nuo palūkanų atskaitymų apribojimo.

Galimybės gauti nuostolių atskaitymus, kai dividendai yra neapmokestinami pagal taikomą mokesčių sutartį, apribojimas

Ministerija siūlo naują taisyklę, pagal kurią mažinamas apskaičiuotas atskaitymas už nuostolius, kuriems nebuvo taikomi mokesčiai pagal mokesčių sutartį. Sumažinimas atliekamas remiantis dividendais, gautais per akcininko nuosavybės laikotarpį, bet tik per pastaruosius dešimt metų. Apskaičiuoto pelno atveju toks pakeitimas netaikomas.

Jei Norvegijos akcininkas anksčiau buvo apmokestintas pagal KUS taisykles dėl tos pačios investicijos (daugiausia pasyvių pajamų), tolesnis mažinimas neturėtų būti vykdomas, remiantis paskirstytais dividendais, kurie buvo apmokestinti pagal KUS taisykles. Visi dividendai, kurie buvo paskirstyti be apmokestinimo, iki kol akcininkas tapo apmokestinamas pagal KUS taisykles, turi būti įtraukti į nuostolių sumažinimo apskaičiavimus. Jei savininkui taikomas KUS apmokestinimas akcijų realizavimo metu, pelnas ir nuostoliai apskaičiuojami pagal KUS taisykles.

Taisyklės pagrindas yra tai, kad tam tikrose tarp Norvegijos ir kitų valstybių sudarytose mokesčių sutartyse yra nuostatos, kurios apskritai skiriasi nuo pagrindinių mokesčių teisinių aspektų. Pagal šias sutartis dividendai, išmokami Norvegijos bendrovei, gali būti neapmokestinami, jei akcininkas  atitinka apmokestinimo sutartyje numatytus nuosavybės reikalavimus. Tuo pačiu metu sutartys suteikia Norvegijai teisęapmokestinti pelną realizuojant akcijas, o mokesčių mokėtojas turi teisę atskaityti nuostolius iš akcijų realizavimo. Ministerijos nuomone, tai skatina nepageidaujamų mokesčių planavimą. Pagrindinės sutartys, kuriose yra tokių nuostatų, yra mokesčių sutartis su Singapūru . Taigi naujoji taisyklė turėtų būti svarbiausia Norvegijos investicijoms, susijusioms su Singapūru.

Numatyta, kad taisyklė įsigalios nuo 2017 m. spalio 12 d.

Įmonių mokesčių mokėjimo vietos pakeitimai

2017 m. kovo mėn. Ministerija išleido diskusijų dokumentą-pasiūlymą dėl bendrovių mokesčių vietos pakeitimo ir kt. Pasiūlyme numatyta, kad pagal Norvegijos įstatymus įsteigta bendrovė visada laikoma mokesčių mokėtoja Norvegijoje ir kad vertinimas, kada bendrovė įsteigta pagal užsienio jurisdikcijos teisę, yra priimamas, remiantis platesniu pagrindu, nei pagal galiojančius įstatymus. Nacionaliniame biudžete nebuvo jokių su šiuo klausimu susijusių pasiūlymų, tačiau Ministerija pareiškė, kad pasiūlymas bus pateiktas kuo greičiau.