Tweet

Kiekvienais metais norvegų gyvenimo trukmė pailgėja 2 – 3 mėnesiais.

Trečiadienį publikuotame 2014 metų Visuomenės Sveikatos raporte pateikiami duomenys apie pensijinio amžiaus žmonių sveikatą. Duomenys leidžia daryti prielaidą, jog gyvenimo trukmė po truputį ilgėja.

Raporte pateikiamos išvados :

– Vyriausioje amžiaus grupėje esantys norvegai gyvena ilgiau;
– Nuo 2025 metų vyresnio amžiaus žmonių gerokai padaugės;
– Nuo 2025 iki 2029 metų, 80 metų sulaukusių žmonių skaičius didės nuo 6 iki 7 porcentų kasmet;
– Kiekvienais metais norvegų gyvenimo trukmė pailgėja 2-3 mėnesiais.

Tai, kad žmonės gyvens ilgiau yra teigiamas pokytis ir jis atitinka Vyriausybės iškeltą tikslą, kad Norvegija būtų tarp trijų šalių, kurių gyventojų gyvenimo trukmė ilgiausia. Bet gyvenimo trukmės padidėjimas taip pat gali būti iššūkis Norvegijos visuomenei, teigia mokslininkai.

– Kai Norvegijoje ženkliai padidės asmenų, kuriems bus virš 80 metų, proporcingai padididės ir vėžinių susirgimų bei sergančių kraujagyslių ligomis, kurios būdingos tokiame amžiuje. Sveikatos apsaugos sistemai bus didelis iššūkis su tuo susitvarkyti, sako Bjørn Heine Strand, Visuomenės Sveikatos Instituto tyrinėtojas.

– Kas įtakoja tai, kad Norvegijos gyventojų gyvenimo trukmė pailgėja 2-3 mėnesiais kasmet ?

– Gyvenimo trukmė nuolat augo per pastaruosius du šimtus metų. Tiksliai kodėl taip yra, mes negalime atsakyti, tačiau akivaizdžiai matome skaičius, kurie rodo, kad širdies kraujagyslių ligomis sergančių žmonių mažėja. Galime numanyti, jog taip yra dėl geresnės medicininės priežiūros, sveikesnių maisto produktų ir didesnio dėmesio fiziniui aktyvumui, sako Strand.

Keturi veiksniai

– Pasaulinė Sveikatos Organizacija ir Europos sąjunga nustatė keturis veiksnius, kurie yra svarbūs siekiant užkirsti kelią ligoms ir pasitikti senatvę bunant kuo sveikesniais, tam, kad žmonės galėtų išlikti darbingi kuo ilgiau ir jiems reikėtų mažiau pagalbos. Turite būti protiškai ir fiziskai aktyvūs, gyventi socialų gyvenimą ir gerai maitintis, sako Strand.

Vienodas poveikis

Ištraukoje iš 2014 metų Visuomenės Sveikatos raporto rašoma, kad fizinio aktyvumo poveikis yra lygiai toks pats tiek vyresniems tiek jaunesniems žmonėms. Tai patvirtina profesorė Astrid Bergland, senėjimo, sveikatos bei gerovės tyrimų grupės vadovė, Oslo ir Akershus universitete.

– Tyrimai rodo, jog žmogus gali jaustis 30 metų jaunesniu užsiimdamas fizine veikla, lavindamas savo fizinį pajėgumą, ištvermę ir pusiausvyrą. Taip treniruodami 90 metų sulaukusius asmenis, sulaukėme puikių rezultatų, jie išties jautėsi 30 metų jaunesniais. Kitais žodžiais kalbant, niekada nevėlu, sako Bergland.

Bergland tiki, kad vyresniems žmonėms labai svarbu užsiimti fizine veikla, atlikinėti jiems pritaikytą mankštą, kuri susideda iš fizinio pajėgumo treniravimo du kartus per savaitę ir ištvermės treniruočių tris kartus per savaitę.

– Mes pamatėme, kad vyresnio amžiaus asmenys, užsiimdavę jiems pritaikytomis profesionaliomis treniruotėmis, gerokai pažengė į priekį. Jų judėjimo greitis ir balanso jautimas gerokai pagerėjo. Tai turėjo įtakos jų gyvenimo kokybei bei pasitikejimui savo jėgomis. Tai virtualus ratas. Atsiradęs pasitikėjimas savo jėgomis verčia judėt į priekį. Daugelis mums sako, kad fizinis treniravimąsis yra geriausias jiems nutikęs dalykas, sako Bergland.

Ji sako, kad apklausų metu daugelis asmenų pasisakė už tokias fizinį aktyvumą skatinančias treniruotes. Jie nori būti labiau nepriklausomi fiziškai. Valdžia turi atkreipt į tai dėmesį. Slaugos namuose turi būti suteiktos galimybės užsiimti įvairiomos mankštomis, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybę kuo daugiau judėti.

– Aš esu įsitikinusi , jei Sveikatos apsauga panaudotų jau turimas žinias apie fizinio aktyvumo ir treniruočių naudą, būtų galima išvegti daugelio asmeninių kančių, patiriamų slaugos namuose.

Ji taip pat mano, kad turi būti samdoma daugiau terapiautų, kurie sudarinėtų specialias mankštas ir treniravimosi programas.

– Vyresnio amžiaus žmonių fizinė sveikata yra labai svarbi, tam tikro intensyvumo ir dažnumo treniruotės yra būtinos. Labai svarbu keisti įsisenėjusį mąstymą, kad vyresnio amžiaus žmones reikia palikti ramybėje ir nieko nedaryti, sako Bergland.

Informacijos šaltinis
osloby.no