Pavogė dukrą ir grįžo į Lietuvą
Norvegų kalba mergaitė kalbėjo globėjų šeimoje ir mokykloje, galiausiai aš nebegalėjau su ja susišnekėti – sakė jos motina.
Per paskutinį dešimtmetį, daugiau nei 60 vaikų buvo pavogti iš norvegų globėjų namų ir sugrąžinti į savo šeimas Rytų Europoje. Vienas iš šių vaikų yra dabar čia su mumis, kaimo vietovėje, netoli lietuviškos vasaros rojaus – Palangos.
Nebuvo kitos išeities
– Mama, daugiau nebegaliu taip gyventi.
Pasak lietuvės, Dalios – tai yra jos dukros žodžiai, kiekvieną kartą joms susitikus globėjų šeimoje, kur mergaitę apgyvendino vaikų gerovės departamentas barnevernet.
Galiausiai moteris pagrobė savo dukrą.
Lentelėje pateikti skaičiai, kiek vaikų pavogta ir išsivežta iš Norvegijos.
Šiuo metu tarp Norvegijos ir Rytų Europos dėl vaiko gerovės kyla politinės problemos.
Norvegijos barnevernet yra vadinami Hitlerio rėžimu – vagimis ir teroristais. Kaltinimai yra labai ekstremalūs, bet jie tarsi atsimuša į sieną, teigė Save the Children, kurie rekomenduoja rekomenduoja sumažinti barnevernet įtaką.
Pagal naujausius Norvegijos statistikos biuro duomenų 2013metų įrašus, 3000 svetimšalių vaikų yra barnevernet kontrolėje. Pasikartojantį skaičių kartų, dėl Norvegijos vaiko gerovės Europos žurnalistikoje kyla audros.
„Nevažiuok į Norvegiją, jie atims Jūsų vaikus“ – taip šneka žmonės Čekijoje, Lietuvoje, Lenkijoje bei Rusijoje.
Pernai rudenį, Čekijos vyriausybė 2 valandas diskutavo apie norvegų barnevernet. Ministras pirmininkas Bohuslav Sobotka paprašė savo kolegos, Erna Solberg, pagalbos vienam konkrečiam atvejui 2011m., tačiau nesėkmingai – pagalbos jis nesulaukė. Nei į vieną barnevernet bylą ministras neįsikišo.
– Turime suprasti, kad daugelis šių konfliktų, atsiranda dėl kultūrinių skirtumų ir informacijos trūkumo, – sako „Gelbėkit vaikus“ tyrėja, Sanne Hofman.
Pamiršta savo kalbą
Pagrindinė konflikto priežastis – kalba. Globėjų namuose, Rytų Europos vaikai skatinami kalbėti tik norvegų kalba, dėl to jie praranda gimtosios kalbos įgūdžius. Rytų Europos šalys teigia, jog tokiu būdu Norvegija pažeidinėja vaikų konvenciją. „Save the Children“ patvirtina, jog taip ir yra.
– Barnevernet nesistengia pakankamai, kad surastų namus, kurie atitiktų pagal vaiko gimtąją kalbą, kultūrą ar religiją. Jeigu nėra galimybių surasti tokius namus, tai turėtų būti kompensuojama gimtosios kalbos mokymu ar kitais būdais. Konvencija įpareigoja barnevernet imtis tokių priemonių, tačiau praktikoje nuo šito esame dar toli, – sako Hofman.
Nėra suskaičiuota, kiek svetimšalių vaikų yra apgyvendinti namuose, kuriuose Norvegų kalba, nėra gimtoji. Laikrastis Aftenposten yra gavę skaičius procentais, kiek tokių imigrantų yra Osle.
40% iš Oslo vaikų, kurie yra perkelti gyventi į globėjų šeimas – yra užsieniečiai. Iš Osle pernai metais atsiradusių globėjų – 20% yra ne norvegai. Savivaldybės centrinėje globos namų bazėje, tokių šeimų yra 10%. Kiek tikri yra šie skaičiai, patikrinti neįmanoma, nes nacionalinis statistikos biuras tokių duomenų neveda.
Teroristų veiksmai
Barnevernet yra didžiausia problema tarp Norvegijos ir Lenkijos – vaikų teisės globėjų šeimose yra pažeistos. Lenkai turi privatų detektyvą, „Rambo“, kuris 2011m. iš globotojų namų pavogė devynmetę.
Lenkijoje privačiu detektyvu dirbantis buvęs policininkas Krzysztofas Rutkowskis padeda žmonėms, netekusiems vaikų dėl Norvegijos vaikų teisių tarnybos darbo.
Rutkowskis – garsus Lenkijos detektyvas. Jis padeda tėvams susigrąžinti vaikus iš vaikų teisių institucijų ar naujų įtėvių globos, tokioje situacijoje atsidūrę tėvai žino – kreiptis į jį galima visuomet.
Pamirštama gimtoji kalba
Lietuvė Dalia, pasakojo, kad būtent kalba buvo didžiausia problema.
Mergaitė pamiršo lietuvių kalbą. Paskutiniai susitikimai su dukra moteriai buvo labai sunkūs. Kuomet šnekėdavo viena, kita jos nesuprasdavo. Galiausiai mergaitės motina nusprendė, kad turi būti būdas, kaip susigrąžinti dukrą. Reporteris sutiko moterį ir mergaitę kaimo vietovėje prie Baltijos jūros. Moters vyras, statybų darbuotojas, vis dar yra Norvegijoje. Šeima planuoja parduoti savo namą Norvegijoje ir grįžti gyventi į Lietuvą.
– Norvegija yra labai gera šalis, bet tik ne barnevernet, – sakė moteris.
Norvegijoje Dalia valė namus, bet norvegų kalbos neišmoko.
